Dictionary of the Lithuanian Language.
išpuikėti — vksm. Ji̇̀ labai̇̃ išpuikėjo, nebesusi̇̀kalbam … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prapuikėti — intr. Ėr, Slm kiek išpuikti, išpuikėti: Mes sakom, gal ar prapuikėjo, kad neatėjo Pl. Prapuikėjo – nebenori sustikt Dbk. puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
puikėti — puikėti, ėja, ėjo intr. 1. DŽ gražėti. 2. būti puikiam, išdidžiam: Tartum nėra kam puikėt, o, matai, vis tiek pučias Sb. puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpuikėti — intr. pagražėti: Tuo kartu ir vietovės įpuikėtų, ir ūkinykai įturtėtų S.Dauk. puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
